ES programai „Horizontas 2020“ artėjant prie pabaigos, Kauno technologijos universitetas (KTU) sukvietė verslo, pramonės lyderius bei valdžios atstovus ir akademikus apsvarstyti galimybes, kaip veiksmingiau įsitraukti į artėjantį naują investicijų į Europos mokslo ir inovacijų erdvę etapą.
Pranešėjai spalio 25 d. rinkosi KTU Santakos slėnyje. Čia jie dalinosi įžvalgomis ir diskutavo apie artėjantį naujos mokslo tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Europos horizontas“ startą ir prioritetines sritis, kad būtų kuo efektyviau išnaudojamos konkursinio finansavimo galimybės. Šią programą numatyta įgyvendinti 2021–2027 metų laikotarpiu – „Europos horizontas“ taps programos „Horizontas 2020“ tęsiniu, jo įgyvendinimui numatyta rekordinė 100 mlrd. eurų suma.
Trys iššūkiai Lietuvos akiratyje
Gintaras Vilda, Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų viceministras, savo pranešime išskyrė tris verslo ir pramonės iššūkius: inovacijas, skaitmenizavimą ir žiedinę ekonomiką.
„Start-up‘ų turime daug, tačiau trūksta „scale-up‘ų“ – tokių startuolių, kurie ilgainiui augtų, plėstųsi ir augintų ekonomiką. Pagal statistiką matome, kad turime daug pradedančiųjų įmonių, daug skirtingų inovacijų, tačiau kartu matosi, kad bendras produktyvumas ir konkurencingumas dar turi kur augti“, – teigia jis.
Pasak jo, skaitmenizavimas atneštų daug naudos tiek mokslo įstaigoms, tiek verslui, o taip – ir visai šaliai. Tačiau svarbiausia galimybe G. Vilda laiko iššūkių sprendimą kartu.
„Pasaulyje dar trūksta tvirtų sprendimų klimato kaitos klausimais. Norėtume, kad žiedinės ekonomikos ir skaitmenizavimo tematika būtų svarstoma kartu, tam skiriama daugiau inovacijų, taip būtų galima spręsti iššūkius įtraukiant kelias sritis“, – sako viceministras.
Sėkmingoms investicijoms reikalingas sutarimas
„Džiaugiuosi, kad diskusija vyksta universitete ir įtraukiami įvairių sričių atstovai. Labai svarbu, kad tai ką darome, darytume su tikslu, o tam reikalingas bendras matymas, verslo, akademijos iššūkiai, reikalavimai. Geriausiems rezultatams svarbu bendradarbiauti ir sutarti dėl bendrų tikslų“, – sako vienas iš konferencijos pranešėjų Barendas Verachtertas, vadovaujantis EK Tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato Ateities medžiagų padaliniui.
„Verslui vienam kurti inovacijas, tokiu tempu, kokiu dabar turėtų vystytis ir kurti naujoves, yra neįmanoma. Todėl atsiranda bendradarbiavimas su universitetais, akademijomis. Suprantame, kad mums rūpi klientai, tai ko reikia Iššūkių bendradarbiavime tikrai yra. Kai kalbame apie savo įmonę ir klientus, žinome ko reikia jiems, tačiau matome ir universitetų poreikį naujiems tyrimams, rezultatų publikacijoms, tad stengiamės tarp to naviguoti ir randame geriausius sprendimus“, – sako Vytautė Balanaškaitė – Šatė, „Aconitum“ Verslo vystymo padalinio vadovė.
Jai pritaria ir Vytis Kapočius, „Investuok Lietuvoje“ Gamybos sektoriaus ekspertas: „Manau, kad universitetui kaip vienetui labai sunku spręsti iššūkius ir ieškoti ko reikia verslui. Bendradarbiavimas ir dialogas padėtų spręsti realias situacijas ir parodyti būsimiems talentams tiek versle, tiek moksle, kad jie yra reikalingi“, – sako jis, taip pabrėždamas efektyvesnį investicijų išnaudojimą.
G. Vilda pritaria, sakydamas, kad reikia ieškoti bendrų ekonomiškai pagrįstų interesų. Tokių sričių, kur investicijos atsipirktų labiausiai ir atneštų daugiausia naudos visoms suinteresuotoms šalims, tačiau kartu įtrauktų ir kuo daugiau sričių.
Efektyvus finansavimas – realioms problemoms
Barendas Verachtertas akcentuoja, kad naujoji „Europos horizontas“ programa labiau orientuosis į poveikį ir panaudojamumą, ne tik į pačius tyrimus ir projektus.
Didžiausia biudžeto dalis skiriama pasauliniams iššūkiams ir Europos pramonės konkurencingumui stiprinti, tačiau kuomet kalbama apie finansavimo sritis, klimato kaita ir darnaus vystymosi tikslai yra pirmoje vietoje.
„Didžiausias programos „Europos horizontas“ dėmesys bus skiriamas poveikiui, kurį galima pasiekti per mokslą ir inovacijas. Siekiame ne investuoti į tam tikrą technologiją ar įrankį, o į tam tikro iššūkio sprendimą, kuomet galime investuoti į daugiau sričių, disciplinų, į mokslą, verslą, bendradarbiauti ir taip pasiekti geresnių rezultatų“, – sako jis.
„Labai optimistiškai žiūrime į naują „Europos horizontas“ programą, nes jau turime didelį tinklą dalyvaujančių projektuose mokslininkų. Tačiau tikimės, kad ateityje tyrimams iššūkius kels verslas, o ne patys mokslininkai. Sėkmingam bendradarbiavimui ir mokslo rezultatams reikalingos realios situacijos ir galimybė spręsti ten atsirandančius iššūkius“, – konferencijos atidarymo kalboje sakė KTU rektorius, prof. Eugenijus Valatka.
Atgaivinta tradicija
Konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė“ vyksta nuo 1949-ųjų, kiekvieną kartą verslo, pramonės ir valdžios atstovai ieško bendrų sąlyčio taškų ir ieško bendro sutarimo investavimo klausimais. Nors nuo 1949-ųjų iššūkiai keičiasi, reikiamybė diskutuoti ir siekti geriausio rezultato ir žinių išlieka.
KTU organizuojamoje konferencijoje pranešimą apie tyrimų ir inovacijų iššūkius ir galimybes Europoje skaitęs Barendas Verachtertas įsitikinęs konferencijos nauda. Pasak jo, diskusijose su konferencijos dalyviais išdiskutuotos įžvalgos bus tiesiogiai naudojamos programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo etapui ir pasitarnaus nustatant jos prioritetus.
