Pagrindinė konferencijos Lietuvos mokslas ir pramonė 2020 tema yra „Pramonės transformavimas tvariai ateičiai“. Klimato krizė yra didžiausia globali grėsmė, su kuria teko susidurti žmonijai. Nepaisant to, kad daugybę metų buvo reikalaujama imtis veiksmų, daugelio šalių vyriausybės ir toliau palaikė aplinkai kenksmingą ekonomiką. Taip gimė Europos žaliasis kursas, kuriuo siūloma eiti į priekį kitaip.
Europos žaliasis kursas pateikia veiksmų planą, kuris:
- suteiks postūmį veiksmingai naudoti išteklius pereinant prie švarios, žiedinės ekonomikos
- atkurs biologinę įvairovę ir sustabdys taršą.
Jame nurodytos būtinos investicijos ir esami finansiniai instrumentai, aiškinama kaip užtikrinti teisingą ir įtraukią pertvarką.
Pagrindinis tikslas – neutralizuoti ES poveikį klimatui iki 2030 m. Siekiant šio tikslo, buvo pasiūlytas Europos klimato įstatymas, kuris politinius įsipareigojimus paverstų teisiniais įsipareigojimais ir paskatintų investicijas.
Šio tikslo siekimas pareikalaus visų Europos ekonomikos sektorių aktyvumo, įskaitant:
- investicijas į aplinkai palankias technologijas
- paramą pramonės inovacijoms
- švaresnių, pigesnių ir sveikesnių privataus ir viešojo transporto formų kūrimą
- energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą
- užtikrinimą, kad pastatai efektyviau vartotų energiją
- darbą su tarptautiniais partneriais, siekiant tobulinti pasaulinius aplinkosaugos standartus
ES taip pat teiks finansinę paramą ir techninę pagalbą skirtą žmonėms, verslui ir regionams, kuriuos stipriausiai veikia perėjimas prie žaliosios ekonomikos. Taip vadinamas Teisingos pertvarkos mechanizmas padės mobilizuoti mažiausiai 100 mlrd. eurų labiausiai paveiktuose regionuose per 2021-2027 m.